Ribojimų Perkėlimas: Vidinė lenktynių dėl ultra-greito interneto ir naujos kartos jungčių

• Pasaulinė greito interneto rinkos apžvalga
• Revoliucinės technologijos, užtikrinančios žaibiškas jungtis
• Pagrindiniai žaidėjai ir strategijos ultra-greito interneto srityje
• Numatoma plėtra ir paklausa greitam internetui
• Regioniniai lyderiai ir besiformuojantys interneto greičio centrai
• Ką žada ateitis dėl naujos kartos interneto našumo
• Priėmimo barjerai ir naujos augimo galimybės
• Šaltiniai ir nuorodos

„Internetinės jungties tempas paspartėjo iki tikrai beprotiškų greičių, nuo eksperimentinių laboratorijos jungčių, perduodančių petabitus per sekundę, iki gigabitinių paslaugų, kurios yra prieinamos namuose.” (šaltinis)

Pasaulinė greito interneto rinkos apžvalga

Pasaulinė greito interneto rinka stebima nepaprasto augimo, kurią skatina technologinė pažanga ir auganti paklausa ultra-greitam jungimui. 2024 metais greičiausi komerciniai interneto greičiai teikiami per šviesolaidžius tinklus, o tokios šalys kaip Singapūras, Honkongas ir Pietų Korėja nuolat užima aukščiausias vietas pasaulinėse greičio reitinguose. Pasak Speedtest Global Index, Singapūras pirmauja su vidutiniu fiksuotojo plačiajuosčio atsisiuntimo greičiu, viršijančiu 287 Mbps, tuo tarpu Honkongas ir Pietų Korėja artimai seka, abu viršydami 250 Mbps.

Technologijų pažangą atspindinčios įmonės stumia ribas dar toliau. Jungtinėse Valstijose „Google Fiber” ir „AT&T” siūlo gyvenamąsias galimybes iki 5 Gbps, o Japonijoje NURO teikia 10 Gbps jungtis vartotojams. Europoje „Swisscom” ir „Orange France” pristatė 10 Gbps paslaugas pasirinktuose miestuose, skirtas tiek namų ūkiams, tiek verslui.

• Šviesolaidžio plėtra: Šviesolaidžiai lieka aukso standartas greičiui ir patikimumui. FTTH taryba praneša, kad pasaulinis šviesolaidžių iki namų (FTTH) prenumeratų skaičius viršijo 800 milijonų 2023 metais, ypač sparčiai augant Azijos-Pacifiko regione ir Europoje.
• 5G ir daugiau: Mobilieji tinklai taip pat greitėja. Komercinės 5G diegimo programos dabar rutiniškai teikia greičius virš 1 Gbps miesto centruose, o tyrimai dėl 6G siekia teoretinius greičius iki 1 Tbps (Ericsson).
• Palydovinis internetas: Žemės orbitoje (LEO) esančios konstelacijos, tokios kaip Starlink, užpildo skaitmeninę atskirtį, siūlydamos greičius iki 220 Mbps tolimose vietovėse, su mažėjančia latencija ir didesniu našumu, kai bus paleista daugiau palydovų.

Žvelgdami į priekį, kitas novacijų banga apima terabitų pluošto jungtis, kvantinių tinklų ir AI optimizuotą srautų valdymą. Vyriausybės ir privačiojo sektoriaus žaidėjai daug investuoja į infrastruktūrą, pasaulinei greito interneto rinkai numatoma pasiekti 645 milijardus dolerių iki 2030 metų (Grand View Research). Atnaujinus šias technologijas, tiek vartotojai, tiek įmonės gali tikėtis dar „beprotiškesnių“ interneto greičių, transformuojančių viską nuo pramogų iki telemedicinos ir išmaniųjų miestų.

Revoliucinės technologijos, užtikrinančios žaibiškas jungtis

Lenktynės dėl pasaulio greičiausių interneto greičių spartėja, skatinamos revoliucinių technologijų, redefinuojančių tai, kas yra įmanoma vartotojams, verslui ir visoms ekonomikoms. 2024 metais kelios šalys ir įmonės stumia jungčių ribas, su šviesolaidžių tinklais, 5G ir besivystančia 6G tyrimų veikla priekyje.

• Šviesolaidžių tinklai: Šviesolaidžių technologija išlieka aukso standartas ultra-greitam, patikimam internetui. Tokios šalys kaip Singapūras ir Honkongas nuolat užima aukščiausias vietas pasauliniuose greičio reitinguose, o vidutiniai fiksuotojo plačiajuosčio greičiai viršija 260 Mbps. JAV teikėjai, tokie kaip Verizon Fios ir AT&T Fiber, siūlo gigabitinius ir net multi-gigabitinius planus gyvenamiesiems vartotojams.
• 5G tinklai: 5G diegimas suteikia mobiliųjų greičių, kurie konkuruoja arba viršija daugelį namų plačiajuosčių jungčių. Pasak „Opensignal”, JAV 5G naudotojai dabar patiria vidutinius atsisiuntimo greičius, viršijančius 140 Mbps, o Pietų Korėjoje ir JAE piko greičiai pasiekia daugiau nei 500 Mbps. 5G mažas latensas ir didelis pajėgumas leidžia kurti naujas taikymo sritis žaidimuose, telemedicinoje ir autonominiuose automobiliuose.
• 10 Gigabitų ir daugiau: Kitas šuolis jau vyksta. Teikėjai, tokie kaip „Xfinity” ir Chorus Naujojoje Zelandijoje, bando 10 Gbps gyvenamąją paslaugą, tuo tarpu tyrėjai demonstravo laboratorinius greičius, viršijančius 1 Tbps, naudodami pažangias pluošto ir fotoninių technologijų (Nature Communications).
• Palydovinis internetas: Žemės orbitoje (LEO) esančios konstelacijos, tokios kaip Starlink, teikia aukšto greičio internetą atokiose vietovėse, o greičiai dabar reguliariai viršija 100 Mbps ir latencija sumažėjo žemiau 30 ms daugelio regionų (PCMag).

Žvelgdami į priekį, 6G tyrimai siekia teorinių greičių iki 1 Tbps, o komercinis diegimas numatomas 2030-aisiais (Qualcomm). Atnaujinus šias technologijas, „beprotiškų“ interneto greičių era atvers naujas galimybes dirbtiniam intelektui, įtraukiančiai medijai ir pasaulinei jungčiai.

Pagrindiniai žaidėjai ir strategijos ultra-greito interneto srityje

Lenktynės dėl ultra-greito interneto intensyvėja, nes pasaulinė paklausa didelės pralaidumo taikomosios programoms—tokiems kaip 8K transliacijos, debesų žaidimai ir įtraukiančioji virtuali realybė—nuolat auga. Pasaulio greičiausi interneto jungtys dabar matuojamos gigabite ir net terabite per sekundę, su tiek privačiais, tiek viešais sektoriais, stumiantiems ribas to, kas yra įmanoma.

• Esami rekordų laimėtojai: 2024 metais Londono universiteto kolegijos tyrėjai nustatė naują pasaulio rekordą, pasiekdami duomenų perdavimo greitį, viršijantį 301 terabitą per sekundę (Tbps) per standartinį optinį pluoštą. Tuo tarpu komerciniai teikėjai, tokie kaip NBN Co Australijoje, demonstravo 10 Gbps greičius realiuose bandymuose, o „Xfinity” JAV siūlo multi-gigabitinius planus pasirinktiems klientams.
• Pagrindiniai pramonės žaidėjai: Didžiausios telekomunikacijų įmonės, tokios kaip Verizon, AT&T ir BT, diegia šviesolaidžius iki namų (FTTH) ir 5G fiksuoto belaidžio ryšio paslaugas, o greitis miestuose dažnai viršija 1 Gbps. Azijoje Nippon Telegraph and Telephone (NTT) pirmauja 400 Gbps sistemos, o Singtel Singapūre siūlo 10 Gbps gyvenamųjų planų.
• Besevi išsivystančios technologijos: Kitas šuolis tikimasi iš petabitų klasės optinio perdavimo ir AI valdomo tinklo optimizavimo. Palydovinis internetas taip pat tobulėja, su Starlink ir „OneWeb”, planuojančiais atnaujinimus, kad būtų galima teikti gigabitų greičius visame pasaulyje, net atokiose vietovėse.
• Strateginiai požiūriai: Norėdami likti pirmaujantys, teikėjai investuoja į 400G/800G optinę infrastruktūrą, išmaniuosius kompiuterijos sprendimus ir partnerystes su turinio pristatymo tinklais. Vyriausybes taip pat skatina rural broadband plėtrą ir naujos kartos tyrimus, kaip matyti JAV plačiajuosčio ryšio struktūros programoje ir ES 5G veiksmų plane.

Su šiais pokyčiais ateitis žada ne tik greitesnius greičius, bet ir patikimesnes, visur esančias ir išmanias jungtis—kuriančias inovacijas įvairiose pramonės šakose ir transformuojančias skaitmenines patirtis visame pasaulyje.

Numatoma plėtra ir paklausa greitam internetui

Pasaulinė paklausa greitam internetui paspartėjo nenusakomu tempu, kurį skatina duomenų intensyvios programos, debesų kompiuterija ir išmaniųjų prietaisų atsiradimas. 2024 metais greičiausi komerciniai interneto greičiai teikiami per šviesolaidžius tinklus, o tokios šalys kaip Singapūras, Honkongas ir Pietų Korėja nuolat užima aukščiausias vietas pasauliniuose greičio reitinguose. Pasak Speedtest Global Index, Singapūras pirmauja su medianos fiksuoto plačiajuosčio greičiais, viršijančiais 260 Mbps, o Jungtinės Valstijos vidutiniškai apie 240 Mbps, kas atspindi ženklias neseniai padarytas infrastruktūros investicijas.

Nors šie skaičiai yra tik pradžia. Pasirinktuose miesto rajonuose gigabitiniai ir net multi-gigabitiniai jungtys tampa įprastomis. Pavyzdžiui, teikėjai Japonijoje ir Pietų Korėjoje dabar siūlo gyvenamųjų planų iki 10 Gbps, o 2023 metais „Swisscom” Šveicarijoje pristatė 25 Gbps paslaugą vartotojams (Swisscom). Šie greičiai įmanomi dėl pažangios šviesolaidžių technologijos, tokios kaip XGS-PON ir 25G-PON, kurios dramatiškai didina pralaidumo pajėgumus ir mažina latenciją.

Žvelgdami į priekį, tikimasi, kad paklausa dar greitesnėms jungtims aug anksčiau. 5G plėtra ir 6G belaidžių tinklų kūrimas žada suteikti mobiliųjų greičių multimodaliniame gigabitų diapazone, palaikydami besivystančias technologijas, tokias kaip papildyta realybė, autonominiai automobiliai ir daiktų internetas (IoT). Pasak „Ericsson” Mobilumo pranešimo, pasauliniai mobiliojo duomenų srautai kasmet numatomi augti 25% iki 2029 metų, reikalaujant tvirtos, didelio greičio infrastruktūros.

Ateityje planuojami tyrimai dėl terabitų interneto greičių. 2022 metais Japonijos inžinieriai užfiksavo naują pasaulio rekordą, perduodami duomenis 1,02 petabito per sekundę per optinį pluoštą (NICT), kas leidžia prognozuoti ateitį, kurioje dabartiniai „beprotiški“ greičiai gali tapti norma. Augant paklausai ultra-greitų jungčių, tiek viešas, tiek privatus sektorius daug investuoja į naujos kartos tinklus, užtikrindamas, kad lenktynės dėl greičiausio interneto už žemės paviršiaus dar nepasibaigė.

Regioniniai lyderiai ir besiformuojantys interneto greičio centrai

Pasauliniai interneto greičiai pastaraisiais metais išaugo, kai kurios regionai ir miestai nustatinėja naujas jungčių standartus. Pasak Speedtest Global Index (2024 m. birželio mėn.), pasaulinis vidutinis fiksuoto plačiajuosčio atsisiuntimo greitis pasiekė 88.98 Mbps, tuo tarpu mobiliųjų interneto vidurkis sudarė 48.47 Mbps. Tačiau kai kurios šalys ir miestai yra labai toli nuo šių vidurkių, didžiuojasi „beprotiškais“ interneto greičiais, kurie peržengia skaitmenines galimybes.

• Singapūras: Nuolat užima pirmąją vietą, Singapūro medianos fiksuoto plačiajuosčio greitis viršijo 260 Mbps 2024 metais. Šio miesto veiksminga šviesolaidžių infrastruktūra ir vyriausybes remiamos iniciatyvos padarė jį pasauliniu lyderiu (IMDA).
• Honkongas ir Pietų Korėja: Abi regionai išlaiko medianos greičius virš 200 Mbps, kuriuos skatina tankūs urbanistiniai aplinkai ir aktyvi plėtra šviesolaidžių iki namų (FTTH) tinkluose (Speedtest).
• Jungtinės Valstijos: Nors JAV vidurkis yra žemesnis, pasirinktuose miestuose, tokiuose kaip Kansas City, Austin ir Chattanooga, siūlomi gigabitiniai greičiai dėl miestų šviesolaidžių ir privataus sektoriaus konkurencijos (BroadbandNow).
• Pohodiai: Švedija, Norvegija ir Danija tampa naujais Europos greičio lyderiais, turinčios plačiai paplitusius FTTH ir vyriausybes remiančių ruralinių jungčių (FTTH Council Europe).

Besišikantys greičio centrai yra Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras, kur 5G diegimas pakėlė mobiliuosius greičius virš 300 Mbps, o Kinijoje, tokiuose miestų centruose kaip Šanchajus ir Šenženis, bandomos 10 Gbps pluošto jungtys (Light Reading).

Žvelgdami į priekį, kita „beprotiškų“ greičių banga bus skatinama 10 Gbps pluošto, Wi-Fi 7 ir mažo latencijos 5G/6G tinklų. Tokios šalys kaip Japonija ir Pietų Korėja jau testuoja 25 Gbps gyvenamąsias paslaugas, o palydoviniai teikėjai, tokie kaip Starlink, užpildo spragą atokiose vietovėse (Starlink). Kai investicijos į infrastruktūrą įgauna pagreitį, tikimasi, kad pasauliniai greičio lyderiai greitai išplist.

Ką žada ateitis dėl naujos kartos interneto našumo

Lenktynės dėl vis greitesnio interneto greičio spartėja, skatinamos pažangos šviesolaidžiuose, 5G/6G belaidžiuose ryšiuose ir eksperimentinėse technologijose. 2024 metais greičiausios komercinės plačiajuosčio ryšio jungtys randamos tokiuose šalyse kaip Singapūras, Honkongas ir Pietų Korėja, kur vidutiniai fiksuoto plačiajuosčio greičiai viršija 260 Mbps, pagal Ookla Speedtest Global Index. JAV gigabitiniai (1,000 Mbps) ir net multi-gigabitiniai namų interneto planai dabar yra prieinami pasirinktuose miestuose, teikdami, kaip AT&T Fiber ir „Xfinity”, iki 5 Gbps gyvenamiesiems vartotojams.

Paremtuosius tyrėjai pasiekė rekordų laboratorijos aplinkoje. 2022 metais komanda Japonijoje pasiekė 1,02 petabito per sekundę (Pbps) duomenų perdavimo greitį per optinį pluoštą—pakankamai, kad būtų galima vienu metu transliuoti 10 milijonų 8K vaizdo įrašų (Nature Communications). Nors tokie greičiai dar nėra praktiški vartotojams, jie nurodo ateitį, kur terabito per sekundę (Tbps) jungtys gali tapti reikalavimu duomenų centrams ir kritinės infrastruktūros funkcijoms.

• Šviesolaidžiai: Šviesolaidžių plėtra namams (FTTH) yra pagrindinis ultra-greito interneto variklis. Nauji standartai, tokie kaip XGS-PON ir 25G PON, leidžia simetrinius greičius iki 10 Gbps ir dar daugiau (Light Reading).
• 5G ir 6G belaidžiuose ryšiuose: 5G tinklai jau teikia aukščiausius greičius virš 1 Gbps idealiomis sąlygomis. Žvelgdami į priekį, 6G (numatoma 2030-aisiais) gali pasiūlyti teorinius greičius iki 1 Tbps, pasinaudodami teraherciniais dažniais ir pažangiu spinduliavimo formavimu (Qualcomm).
• Palydovinis internetas: Žemės orbitoje (LEO) konstelacijos kaip Starlink sumažina atotrūkį atokiose ir tolimose vietovėse, o greičiai dabar viršija 100 Mbps ir latencija konkuruoja su žemiškais plačiajuosčiais ryšiais.

Kas laukia toliau? Tikėkimės platesnio 10 Gbps namų interneto plėtros, pirmųjų komercinių terabitų jungčių verslui ir naujų belaidžių proveržių. Augant paklausai debesų žaidimams, 8K transliacijoms ir įtraukiančiajai virtualiai realybei, stumiaus „beprotiškų” interneto greičių paklausa tik intensyvės, keisdama tai, kaip dirbame, žaidžiame ir jungiamės.

Priėmimo barjerai ir naujos augimo galimybės

Siekiant vis greitiesnių interneto greičių užfiksuoti reikšmingus technologinius pokyčius, tačiau plačiąją įtaką sukelia keli barjerai, net kai naujos augimo galimybės atsiranda. 2024 metais greičiausios komercinės interneto jungtys teikiamos per šviesolaidžius tinklus, o šalys kaip Singapūras, Honkongas ir Pietų Korėja lieka pirmaujančios. Singapūras giriasi vidutiniais fiksuoto plačiajuosčio greičiais virš 260 Mbps, kai kuriuose teikėjai siūlo gigabitinius ir net multi-gigabitinius planus (Speedtest Global Index).

Vis dėlto šių „beprotiškų“ greičių paskirstymas nėra vienodai tolygus. Pagrindiniai barjerai apima:

• Infrastruktūros kaštai: Šviesolaidžių kabelių klojimas, ypač kaimo ar geografiškai sudėtingose vietovėse, yra brangus ir laiko reikalaujantis procesas. Pavyzdžiui, JAV tik apie 43% namų ūkių turi prieigą prie šviesolaidžio interneto (FCC 2023 m. plačiajuosčio ryšio plėtros ataskaitoje).
• Reguliavimo kliūtys: Vietinės taisyklės, leidimų vėlavimai ir teisės naudojimo klausimai gali sulėtinti tinklo plėtrą, ypač miestų centruose, kur yra tanki infrastruktūra.
• Prieinamumas: Greitojo plano dažnai tenka mokėti premiją, ribojančią prieigą žemesnės pajamų grupės namų ūkiams. Skaitmeninė atskirtis išlieka tokia, kokia buvo, o prieinamumas laikomas vienu pagrindiniu nepriėmimo motyvu (Pew Research Center).
• Įrenginio apribojimai: Dauguma vartotojų įrenginių ir namų tinklų negali visiškai išnaudoti multi-gigabitų greičių, mažindami priėmimo atnaujinimo privalumus.

Nors šias iššūkius, naujos augimo galimybės sparčiai atsiranda:

• 5G ir 6G belaidžiuose ryšiuose: Naujųjų kartos belaidžiai tinklai žada gigabitų greičius be plataus laidų tinklo, kai 5G jau teikia realius greičius virš 1 Gbps kai kuriuose miestuose (Opensignal).
• Palydovinis internetas: Tokios bendrovės kaip Starlink diegia žemės orbitoje esančius palydovus, kad užtikrintų aukšto greičio internetą atokiose ir nepatenkintose regionuose, greičiai dabar viršija 100 Mbps daugelio sričių (Starlink).
• Naujos kartos pluoštas: Tyrimai dėl tuščiavidurių pluoštų ir kvantinių tinklų gali paskatinti greičius į terabitų diapazoną, atveriant naujas galimybes duomenų intensyvioms programoms (Nature).

Atsiradus šiems technologiniams pokyčiams ir sumažinus diegimo kaštus, tikimasi, kad barjerai, trukdantys ultragreito interneto priėmimui, sumažės, atveriant kelią naujoms jungčių ir skaitmeninės inovacijos erai.

Šaltiniai ir nuorodos

• Beprotiški interneto greičiai: greičiausios jungtys žemėje ir kas laukia toliau
• Speedtest Global Index
• NURO
• Starlink
• Grand View Research
• Verizon
• AT&T Fiber
• Chorus
• Nature
• Qualcomm
• Londono universiteto koledžas
• NBN Co
• BT
• Nippon Telegraph and Telephone (NTT)
• Singtel
• AI valdomas tinklo optimizavimas
• 400G/800G optinė infrastruktūra
• JAV plačiajuosčio ryšio infrastruktūros programa
• 5G veiksmų planas
• NICT
• IMDA
• BroadbandNow
• FTTH Council Europe
• Pew Research Center